Šaudymo sportas

Šaudymas – tikslumo reikalaujanti sporto šaka, kur naudojant šaunamąjį ginklą reikia pataikyti į nejudantį arba judantį taikinį. Šaudymo sporte ypač daug dėmesio skiriama saugumui. Šaudymo sportas ypatingas tuo, kas šaulys kovoja su stipriausiu varžovu – pačiu savimi. Ši sporto šaka:

• ugdo pasitikėjimą savimi ir savikontrolę;
• stiprina ištvermę ir valią ir disciplinuotumą;
• lavina dėmesio koncentraciją, judesių tikslumą;
• stiprina nugaros raumenis ir rankas;
• užkerta kelią akių ligoms;
• moko įveikti stresines situacijas.

Istorija

• Šaunamieji ginklai atsirado 15 a. antroje pusėje, bet šaudymas tapo sportu tik 19 a., kai šio amžiaus pirmoje pusėje Anglijoje buvo sukonstruota šaudymo į bėgantį taikinį sistema.
• Pirmosios kulkinio šaudymo varžybos įvyko 1824 m. Šveicarijoje. 1896 m. vyrų kulkinis šaudymas įtrauktos į olimpinių žaidynių programą. Moterų šaudymo varžybos olimpine rungtimi tapo 1984 m. 1921 m. buvo įkurta Tarptautinė šaudymo sąjunga, kuri 1988 m. pervadinta į Tarptautine šaudymo sporto federaciją.
• Sportinį šaudymą Lietuvoje 1919 m. pradėjo kultivuoti Lietuvos dviratininkų sąjunga. 1924 m. įvyko pirmasis Kauno, 1925 m. – Lietuvos čempionatas mažo kalibro šautuvais. 1932 m. įsteigta ­Lietuvos šaudymo sąjunga. 1933 m. įvyko pirmosios tarpvalstybinės kulkinio šaudymo varžybos su Latvijos šauliais.

Kauno sporto mokykloje „Gaja“ šaudymo sportas pradėtas kultivuoti nuo 1955 m. tuometinėje Kompleksinėje vaikų ir jaunių sporto mokykloje.

Šaudymo sportą rekomenduojama pradėti lankyti 10-13 m. vaikams.

Treneriai ir užsiėmimų tvarkaraštis